Elektromobilių bumas baigėsi? Rinka rodo netikėtus signalus

Sprendimas didžiulio koncerno, nusprendusio nesitraukti nuo vienos iš klasikinių technologijų, naujai apšviečia visą šį pramoninį chaosą. „Stellantis“ patvirtino, kad Europoje neatsisako dyzelinių variklių. Maža to – kai kuriais atvejais net plečia jų pasiūlą savo modeliuose. Tai gana drąsus žingsnis, ypač žvelgiant į daugelį metų dominavusią retoriką apie neišvengiamą dyzelio eros pabaigą. Akivaizdu, kad koncernas pastebėjo spragą tarp to, ką planuoja reguliuotojai, ir to, ko realiai tikisi rinka.

Kuriems modeliams grąžinami dyzeliai?

Oficiali koncerno strategija numato dyzelinių variklių gamybos tęstinumą pagrindiniams grupės prekės ženklams. Dyzeliai vėl siūlomi tokiems „Alfa Romeo“ modeliams kaip „Tonale“, „Giulia“ ir „Stelvio“, taip pat „DS“ markės automobiliuose, tarp jų – „DS 7“. Prancūziškieji grupės ramsčiai – „Peugeot“, „Citroën“ ir „Opel“ – taip pat išlaiko dyzelines versijas daliai modelių. Šis procesas prasidėjo ne vakar.

Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ informacija, koncernas palaipsniui sugrąžino dyzelio pasirinkimą mažiausiai septyniuose modeliuose Europos rinkoje, o šie veiksmai vykdomi dar nuo praėjusių metų pabaigos. Tik dabar „Stellantis“ nusprendė oficialiai paskelbti apie tokią politiką, pagrįsdamas ją realiais klientų poreikiais.

Šiandienos rinkos realybė smarkiai skiriasi nuo senesnių prognozių. Dyzeliniai varikliai, kadaise dominavę Europos keliuose, 2025 m. sudarė tik 7,7 proc. naujų automobilių pardavimų. Tai – ilgalaikė vadinamojo „Dieselgate“ skandalo pasekmė, smarkiai sukrėtusi pasitikėjimą šia technologija.

Kita vertus, didžioji elektromobilių ofensyva taip pat nevyksta taip sklandžiai, kaip tikėjosi jos šalininkai. Aukštos pirkimo kainos, baimė dėl realaus nuvažiuojamo atstumo ir vis dar akivaizdžiai nepakankama įkrovimo infrastruktūra slopina daugelio potencialių pirkėjų entuziazmą. Prie to prisideda ir vis stiprėjantis Kinijos gamintojų spaudimas – jie jau spėjo užimti reikšmingą dalį baterijomis varomų automobilių segmento.

Tokiame kontekste grįžimas prie patikrintos technologijos „Stellantis“ atveju gali būti logiškas strateginis žingsnis. Dyzeliniai varikliai vis dar turi lojalią auditoriją, ypač tarp vairuotojų, reguliariai įveikiančių ilgas distancijas ir vertinančių tokių variklių ekonomiškumą. Tai pragmatiškas požiūris, prioritetą teikiantis kliento pasirinkimo laisvei, o ne ideologiniam prisirišimui prie vienintelės technologinės krypties.

Platesni strateginiai pokyčiai koncerne

Sprendimas dėl dyzelių – tik vienas iš platesnės „Stellantis“ strategijos koregavimo elementų. Pastaraisiais mėnesiais koncernas ne kartą parodė, kad nebijo keisti kurso. Amerikietiškų pikapų gerbėjus nudžiugino žinia apie legendinio „Hemi V8“ variklio sugrįžimą į „Ram 1500“ modelį. Tuo pat metu grupė atsisakė įkraunamų hibridų gamybos po „Chrysler“ ir „Jeep“ ženklais.

Vis dėlto daugiausia aistrų sukėlė sprendimas atšaukti elektrinio „Ram“ pikapo gamybą dar prieš oficialią jo premjerą. Visi šie žingsniai rodo, kad vadovybė nežiūri į seniau priimtus planus kaip į neliečiamus ir yra pasirengusi greitai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.

Visa tai piešia įmonės, besiorientuojančios į lankstumą ir realybę, portretą. Užuot aklai įgyvendinęs prieš kelerius metus sudėliotas vizijas, kurios šiandien jau gali būti atitrūkusios nuo faktų, „Stellantis“ stengiasi reaguoti į dabartinius rinkos signalus. Toks kelias galbūt atrodo mažiau įspūdingas nei drąsios deklaracijos apie greitą nulinių emisijų ateitį, tačiau dabartinėmis sąlygomis jis gali būti tiesiog labiau pagrįstas.

Dyzelio istorija gerai parodo, kad automobilių sektoriaus transformacija veikiausiai bus gerokai sudėtingesnė ir ilgesnė, nei norėtume tikėti. Užuot greitai ir sklandžiai perėję prie visiškai nulinės emisijos transporto, kurį laiką gyvensime pereinamuoju laikotarpiu, kuriame kartu egzistuos skirtingi pavaros tipai. Vairuotojams tai – iš esmės gera žinia, nes užtikrina didesnį pasirinkimą. Gamintojams tai reiškia rimtą iššūkį: būtinybę vienu metu investuoti į ateities technologijas ir palaikyti tai, kas vis dar veikia, tuo pačiu nuolat balansuojant tarp rinkos poreikių ir teisės aktų reikalavimų.

Vis dėlto asmeniškai apmaudu matyti, kad „Alfa Romeo“, turinti tokį turtingą istoriją ir tradiciškai garsėjusi benzininiais varikliais, „Stellantis“ rankose tarsi pamiršta savo išskirtinį DNR. Kad ir koks modernus būtų dyzelis, jis niekada nepakeis įspūdžių, kuriuos teikdavo senesni benzininiai „Alfa Romeo“ varikliai, dar nekontroliuojami griežtų ekologinių normų.