Rekordiniai išbandymų metai šalies keliams: kodėl valdžia iki šiol tylėjo apie tragišką kelių būklę?

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ypač daug strateginių projektų: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, poligonų infrastruktūros, gamyklų ir karinių gamybinių pajėgumų projektai, dvigubos – karinės ir civilinės – paskirties keliai bei kiti šalies saugumui ir ekonomikai svarbūs objektai.

Įvertinus vykdomų ir planuojamų infrastruktūros projektų mastą, reikalingų medžiagų kiekius, analogiškų Europos projektų patirtį ir Lietuvos kelių pralaidumą, preliminariai skaičiuojama, kad per metus valstybiniais ir regioniniais keliais galėtų pravažiuoti kelios dešimtys tūkstančių vilkikų.

„Po karo Ukrainoje pradžios identifikavome svarbiausius Lietuvos infrastruktūrai, atsparumui ir atgrasymui būtinus projektus. Daug jų šiuo metu jau pasiekė aktyvią statybų fazę, todėl būsimos kelių būklės klausimas tampa vis aktualesnis. Valstybė siekia įgyvendinti jos saugumui būtinus projektus, infrastruktūros įmonės juos įgyvendina, o rangovai atlieka fizinius darbus. Tarpinstituciniu lygmeniu turime iš anksto sudaryti strateginių projektų žemėlapį, aiškiai įvardyti privažiuojamuosius kelius ir juos prižiūrėti intensyviau“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Didesnė privažiuojamųjų kelių priežiūros būtinybė vis dažniau akcentuojama tiek savivaldybių, tiek statybos darbus vykdančių rangovų. Jau dabar, planuojant valstybinės reikšmės projektus, identifikuojami būsimieji transporto koridoriai.

Viceministro teigimu, Susisiekimo ministerija įsiklauso į savivaldybių atstovų ir regionų gyventojų nuogąstavimus ir kartu su pavaldžiomis įmonėmis ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad keliai regionuose būtų laiku sutvarkyti ir prižiūrėti.

Pasak R. Žiobako, ilgalaikėje perspektyvoje strateginiai projektai regionams atneš apčiuopiamos ekonominės naudos, o įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą didelė dalis krovinių bus perkelta ant bėgių, nes geležinkelio pervežimai taps konkurencingi tiek laiko, tiek kaštų atžvilgiu.

Kelių nepalieka be priežiūros

„LTG Infra“ įgyvendina „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio statybą 114 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Jonavos rajone baigiama geležinkelio sankasos statyba, o artimiausiais metais statybos darbai dar labiau paspartės Kauno ir Panevėžio rajonuose.

„Europinio finansavimo modelis numato, kad 85 proc. europinės vėžės projekto finansavimo sudaro Europos lėšos, tačiau šis finansavimas netaikomas kelių priežiūrai ar, esant poreikiui, jų atstatymui po projekto darbų. Vis dėlto kelių klausimą sprendžiame tiek aktyviai, kiek leidžia galimybės. Bendradarbiaujame su rangovais, kalbamės su savivaldybėmis ir gyventojais – randame bendrų kelių priežiūros sprendimų. Be to, projekte numatyta daug kelių ir inžinerinių objektų, kuriuos reikės rekonstruoti arba įrengti naujai“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Be greitojo geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis bendrovė „Kauno tiltai“ rekonstruos keturias valstybinės reikšmės kelių atkarpas ruože Ramygala–Berčiūnai. Rangovas „HISK“ atliks dviejų valstybinės reikšmės kelių kapitalinį remontą ruože Berčiūnai–Joniškėlis.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos projektas bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Jį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Projektas užtikrins regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą bei didins visos transporto sistemos atsparumą.