Didžiausias vairuotojų košmaras: pasakė, kaip išvengti žiemiškų problemų su dyzeliniais automobiliais

Kiekvienas, kas važinėja dyzeliniu automobiliu, greičiausiai yra susidūręs su šia situacija: ryte temperatūra nukrenta žemiau –10 °C, pasukate raktelį užvedimo spynelėje ir… nieko. Starteris suka, tačiau variklis neužsiveda. 

Kartais variklis tarsi pagauna, kelias akimirkas dirba ir tuoj pat užgęsta. Tai klasikiniai užšalusio ir parafino kristalų užkimšto degalų sistemos požymiai.

Pagrindinė bėda slypi pačioje dyzelino (dyzelinių degalų) prigimtyje. Maždaug ties –7 °C dyzeline pradeda formuotis smulkūs parafino kristalai – tai vadinama „želėjimu“. Būtent šie kristalai ir yra pagrindiniai kaltininkai: jie nusėda bako dugne, užkemša degalų tiekimo vamzdelius ir, svarbiausia, blokuoja degalų filtrą. Tuomet aukšto slėgio siurblys negauna pakankamo degalų kiekio, o variklis nebegali dirbti.

Degalų gamintojai tai puikiai žino, todėl nuo maždaug lapkričio vidurio iki vasario pabaigos degalinėse tiekiamas vadinamasis žieminis dyzelinas. Jame yra specialių priedų, kurie žemina dyzelino stingimo (filtruojamumo) temperatūrą ir teoriškai leidžia varikliui be problemų veikti net iki –20 °C. Vis dėlto praktikoje daug kas priklauso nuo realių sąlygų, automobilio techninės būklės ir degalų kokybės.

Ką daryti, jei dyzelinas jau užšalo?

Jeigu jūsų automobilio degalų sistema jau tapo šalčio auka, svarbiausia – nebandyti užvesti variklio „per jėgą“. Ilgai ir atkakliai sukant starterį, akumuliatorius tik išsikraus, o pati problema niekur nedings. Vienintelis realus sprendimas – suteikti automobiliui šilumos, kad susidarę parafino kristalai vėl ištirptų.

Jei tik turite galimybę, automobilį reikėtų nuvilkti ar kitaip pristatyti į šiltą garažą ir palaukti kelias valandas. Temperatūra garaže turėtų būti akivaizdžiai aukštesnė nei 0 °C. 

Kai kurie vairuotojai mėgina gelbėtis plaukų džiovintuvu ar elektrine šildykle, tačiau tai nėra gera idėja. Pirma, tai kelia realų gaisro pavojų. Antra, tokiu būdu sušildysite tik nedidelę degalų sistemos dalį, o parafinas gali būti sukietėjęs keliose vietose vienu metu – bake, vamzdeliuose, filtre ar net degalų siurblyje.

Kaip išvengti žieminių problemų su dyzeliniu varikliu?

Jei prognozuojami itin stiprūs šalčiai, žemesni nei –15 °C, verta pagalvoti apie brangesnio, „premium“ klasės dyzelino užsipylimą. Gamintojai teigia, kad tokie degalai yra atsparesni itin žemoms temperatūroms nei įprastas žieminis dyzelinas. T

aip pat, jei turite galimybę, automobilį geriausia statyti garaže (net ir nešildomame) arba bent jau vietoje, apsaugotoje nuo vėjo. Kartais ir keli papildomi laipsniai šilumos lemia, ar variklis ryte užsives be problemų.

Yra ir dalykų, kurių jokiu būdu nereikėtų daryti. Vienas iš senų „patarimų“ – į baką įpilti šiek tiek benzino. Tai dar galėjo būti priimtina labai seniems, iki maždaug 1997 m. pagamintiems dyzeliniams varikliams, tačiau šiuolaikinėms aukšto slėgio „common rail“ sistemoms toks mišinys yra pavojingas ir gali rimtai pažeisti įpurškimo aparatūrą. 

Apskritai reikėtų vengti savarankiškai pilti įvairius, neaiškios kilmės „priedus“, kurie esą gerina dyzelino savybes žiemą, nebent tokius priedus aiškiai leidžia ir rekomenduoja jūsų automobilio gamintojas.

Daug naujesnių dyzelinių automobilių turi gamykliškai sumontuotus degalų filtro ar degalų vamzdelių pašildytuvus. Jei jūsų automobilis tokios įrangos neturi, o nuolat parkuojate lauke regione, kur žiemos būna šaltos, verta servise pasiteirauti apie galimybę sumontuoti papildomą šildymą. Tai paprastai kainuoja kelis šimtus eurų (arba kelis šimtus vietine valiuta, priklausomai nuo sprendimo).

Taip pat labai svarbu reguliariai keisti degalų filtrą pagal gamintojo rekomendacijas. Susidėvėjęs arba užsikimšęs filtras daug greičiau „pasiduos“ parafino kristalams ir žiemą sukels papildomų problemų. Laiku pakeistas filtras kartu su tinkamais degalais ir protingu automobilio laikymu dažnai leidžia išvengti didžiosios dalies žieminių bėdų su dyzeliniu varikliu.